1
Испанский не перестаёт меня удивлять - только что узнал, что у слова "argumento" есть значение "сюжет".
This section allows you to view all posts made by this member. Note that you can only see posts made in areas you currently have access to.
—Raptor —dijo—. Lo sa raptor...При всём уважении к памяти Майкла Крайтона, сложно было поставить по две точки после каждого слова? "Lo.. sa.. raptor" Так хотя бы было понятно что парен при смерти пытается что-то выговорить, а так я на полном серьёзе пытался это парсить.
Ante esas palabras, Manuel quedó paralizado y dio un paso atrás, espantado.
—¿Qué significa lo que ha dicho? —preguntó Bobbie.
Manuel negó con la cabeza:
—No lo sé, doctora. Lo sa raptor... no es español.
—¿No? —A ella le parecía español—. Entonces, por favor, sigue lavándole.
—No, doctora. —Manuel frunció la nariz—. Mal olor. —Y se santiguó.
Bobbie volvió a mirar la espuma viscosa que, como una veta, se extendía sobre la herida. La tocó,
frotándola entre los dedos: casi parecía saliva...
Los labios del muchacho se movieron:
—Raptor —susurró.
Con tono asustado, Manuel dijo:
—Le mordió.
—¿Qué le mordió?
—Raptor.
—¿Qué es un raptor?
—Significa jupia.
как литературно называются по-русски вьющие веревки - я без понятия"Верёвочник".
Vėliau kalbėta, kad tas žmogus atėjo iš šiaurės, nuo Virvininkų vartų.
Žingsniavo pėsčias, apkrautą arklį vedėsi už apynasrio. Vėlyvą popietę
virvių sukėjų ir balnių kromeliai jau buvo uždaryti, gatvelė ištuštėjusi. Buvo šilta, o tas žmogus vilkėjo juodą apsiaustą. Nori nenori atkreipsi dėmesį.
Jis sustojo priešais smuklę "Senasis Pragaras", kiek pastovėjo, pasiklausė klegančių balsų.
Smuklė, kaip įprasta tokiu metu, buvo sausakimša.
Nepažįstamasis į "Senąjį Pragarą" neužėjo. Nusivedė arklį toliau. Už
kelių žingsnių buvo kita, mažesnė, smuklė - "Po Lapinu". Ji buvo pustuštė.
Prasta šlovė lydėjo šią smuklę.
Smuklininkas ištraukė galvą iš raugintų agurkų statinės ir nudelbė
atėjūną žvilgsniu. Svetimšalis, vis dar su apsiaustu, nejudėdamas stypsojo
prie pertvaros, tylėjo.
- Ko?
- Alaus, - atsakė nepažįstamasis. Balsas buvo nemalonus.
Smuklininkas nusišluostė rankas į drobelės prikyštę ir prileido molinį
bokalą. Sis buvo įskilęs.
Nepažįstamasis, nors dar nesenas, buvo beveik visiškai pražilęs. Po
apsiaustu vilkėjo nutrintą odinę palaidinę, suvarstomu kaklu ir rankovėmis.
Kai nusimetė apsiaustą, paaiškėjo, kad už nugaros prie diržo jam kabo kalavijas.
Nieko čia keisto, Vizime mažne kiekvienas turėjo ginklą, bet
niekas nesinešiojo kalavijo už nugaros, lyg kokio lanko ar strėlinės.
Nepažįstamasis nesėdo prie stalo, tarp negausių lankytojų, liko stovėti
ties pertvara ir veriamai dėbsojo į smuklininką. Sriūbtelėjo iš bokalo.
- Kambario nakvynei ieškau.
- Nėr, - burbtelėjo smuklininkas, įsmeigęs akis į svečio batus, sudulkėjusius ir purvinus. - "Senajame Pragare" klauskite.
- Cia norėčiau.
- Nėr, - smuklininkas pagaliau atpažino nepažįstamojo akcentą. Rivas.
- Užmokėsiu, - tyliai, lyg neužtikrintai, ištarė svetimšalis.
Štai čia ir prasidėjo ta nemaloni istorija. Raupsuotas ilgšis, kuris rūškanu
žvilgsniu įsistebeilijo į svetimšalį, vos šiam pasirodžius, atsistojo ir
atžirgliojo prie pertvaros.
Vėliau kalbėta, kad tas žmogus atėjo iš šiaurės, nuo Virvininkų vartų.
Žingsniavo pėsčias, apkrautą arklį vedėsi už apynasrio. Vėlyvą popietę
virvių sukėjų ir balnių kromeliai jau buvo uždaryti, gatvelė ištuštėjusi. Buvo šilta, o tas žmogus vilkėjo juodą apsiaustą. Nori nenori atkreipsi dėmesį.
Jis sustojo priešais smuklę "Senasis Pragaras", kiek pastovėjo, pasiklausė klegančių balsų.
Smuklė, kaip įprasta tokiu metu, buvo sausakimša.
Nepažįstamasis į "Senąjį Pragarą" neužėjo. Nusivedė arklį toliau. Už
kelių žingsnių buvo kita, mažesnė, smuklė - "Po Lapinu". Ji buvo pustuštė.
Prasta šlovė lydėjo šią smuklę.
Smuklininkas ištraukė galvą iš raugintų agurkų statinės ir nudelbė atėjūną žvilgsniu.
Svetimšalis, vis dar su apsiaustu, nejudėdamas stypsojo
prie pertvaros, tylėjo.
- Ko?
- Alaus, - atsakė nepažįstamasis. Balsas buvo nemalonus.
Smuklininkas nusišluostė rankas į drobelės prikyštę ir prileido molinį
bokalą. Sis buvo įskilęs.
Nepažįstamasis, nors dar nesenas, buvo beveik visiškai pražilęs. Po
apsiaustu vilkėjo nutrintą odinę palaidinę, suvarstomu kaklu ir rankovėmis.
Kai nusimetė apsiaustą, paaiškėjo, kad už nugaros prie diržo jam kabo kalavijas.
Nieko čia keisto, Vizime mažne kiekvienas turėjo ginklą, bet
niekas nesinešiojo kalavijo už nugaros, lyg kokio lanko ar strėlinės.
--------------------------------------------------------------------------------------
Nepažįstamasis nesėdo prie stalo, tarp negausių lankytojų, liko stovėti
ties pertvara ir veriamai dėbsojo į smuklininką. Sriūbtelėjo iš bokalo.
- Kambario nakvynei ieškau.
- Nėr, - burbtelėjo smuklininkas, įsmeigęs akis į svečio batus, sudulkėjusius ir purvinus. - "Senajame Pragare" klauskite.
- Cia norėčiau.
- Nėr, - smuklininkas pagaliau atpažino nepažįstamojo akcentą. Rivas.
- Užmokėsiu, - tyliai, lyg neužtikrintai, ištarė svetimšalis.
Štai čia ir prasidėjo ta nemaloni istorija. Raupsuotas ilgšis, kuris rūškanu
žvilgsniu įsistebeilijo į svetimšalį, vos šiam pasirodžius, atsistojo ir
atžirgliojo prie pertvaros.